kilimai
  • Lithuanian
  • English
Kilimai - Titulinis
Kilimų sudėtis
Kilimų gamyba
Spalvų simbolika
Kilimo istorija
Kilimo pirkimas
Kilimų priežiūra
Kilimų vertinimas
Apie mus
Kontaktai
Kilimai
Modernas
Klasika
Žiūrėti visus kilimus



Kilimų vertinimas

Kermano miesto kilimų istorija

Saliukai, Mongolai, Afganai ir netgi Safavidai nesidomėjo Kermanu, tik Aka Mohamedas Chanas užpuolė ir sunaikino šį miestą, kuris vėliau buvo atstatytas.

Praeityje Kermanas buvo karavanų, keliaujančių į Indiją kelyje, todėl ir tapo labai svarbus.
Kermane kilimai audžiami jau labai seniai. Seniausias kilimas rastas Kermane – 500 metų senumo – tai įrodo kilimų audimo svarbą šiame mieste. Remiantis istoriniais dokumentais, įžymusis kilimėlis buvo išvežtas į Indiją dar imperatoriaus Akbaro Gurkanio valdymo laikais (17 amžiuje).

1604 mūsų eros metais Portugalų turistas Pedro Tešira Kermano kilimus pavadino antrarūšiais. Anot jo, patys įmantriausi, pasižymintys gražiausiais raštais ir puikiu audimu, yra Jazdo kilimai. Tuo tarpu Chorasane yra audžiami trečiarūšiai kilimai.

Žanas Čardinas, Prancūzų juvelyras bei turistas, paskutinį 17 amžiaus ketvirtį praleidęs Irane, prisidėjo prie kilimų gabenimo į Indiją. Jis pastebėjo, kad dauguma Europos rinkoje parduodamų kilimų buvo laikomi Trukų gamybos, nors iš tiesų jie buvo audžiami Kermane, taip pat Sistane, o į Europą patekdavo per Turkiją.

Patys didingiausi Kermano kilimai priklausė princui Romanui Sangoško, tai buvo Safavidų eros šedevrai, puikiai žinomi visame pasaulyje.

Kadangi jau nuo senų laikų kilimų audimas Kermane buvo įprastas dalykas, todėl miesto pavadinimas visuomet tai primena. Kermano kilimas yra toks įžymus, kad netgi Persų literatūroje simbolizuoja atsparius, pastovius ir stiprius žmones.

Kermane taip pat užsiimama tekstilės pramone, vilnos išdaužymu, verpimu, medienos pramone, kašmyro išgavimu, tačiau verta pažymėti, kad kilimų audimas lieka jų pagrindiniu užsiėmimu.

1920 ir 1930 Amerikiečiai organizavo kilimų audimą Kermane, todėl 1935metais 90 procentų visų Kermano kilimų buvo išvežama į Jungtines Amerikos Valstijas. Po to vietiniai pirkliai perėmė rinką ir kai pasibaigė antrasis Pasaulinis karas, Kermano kilimų eksportas buvo tęsiamas.

Svarbiausios kompozicijos ir raštai

Vazos vaizdavimas ir trigubas-audimas Kermano kilimuose:
Safavidų eros metu individualų Kermano kilimų audimą sudarė nesimetriški (Persiški) mazgai su vilnos pūkeliais, būdingais Safavidų miestų audimo centrams.

Tarp kitų Safavidų Kermano kilimų detalių yra ir trigubas-audimas. Pirmasis ir antrasis ataudas yra iš siūlų, vidurinysis – iš šilko. Jais yra audžiama banguotai per apmatus tiek viršutiniame tiek apatiniame kilimo paviršiuje ir paslepiama už vilnos mazgų. Vazos kompozicija dažnai naudojama tame pačiame plane, todėl trigubo-audimo vazos modelį kai kurie Europos tyrinėtojai laiko Kermano miesto audimo stiliumi.

Viena iš įžymiųjų kompozicijų, kuri taip pat priklauso trigubo-audimo vazos dizaino grupei, iš pirmo žvilgsnio atrodanti tartum kilimo paviršius yra užpildytas atsitiktinių atskirų pradinių vaizdų, panašių į rožę, palmės lapus, garbanas ir atskiras vazas, išties yra sudaryta iš 3 skirtingų motyvų grupių, kurios sudaro tvarkingus ir reguliarius mezginius. Ši kompozicija vadinasi „Pano“. Čia dažni sodo ir peizažo vaizdai.

Kermano kilimų dažymas

Viena iš daugelio Kermano kilimų ypatybių yra skirtingos šviesios, žvilgios spalvos. Yra beveik 30 spalvų, kurios yra išgaunamos maišant įvairius gyvulinės ir augalinės kilmės dažus.

Tamsiai raudonos spalvos yra iš ne-augalinės kilmės dažų. Ugninė-raudona spalva yra iš košenilio, tai – pati patraukliausia spalva. Viena iš priežasčių kodėl Kermano kilimai aukštos kokybės ir yra šitokiu būdu nudažyta arba balta vilna. Dėl vandens trūkumo ir ganyklų stokos žemdirbystė nėra optimali. Didelė dalis trūkstamos vilnos (aukščiausios kokybės) yra parūpinama iš kitų provincijų, dažnai iš Teherano.

Kompozicijos

Skirtingos Kermano kilimų kompozicijų ir raštų rūšys:

  • Kampinis medalionas
  • Gėlėtas ir negėlėtas vienspalvis audimas
  • Įprastas lygus audimas
  • Vynuogių kekė
  • Pievų gėlės
  • Stulpelių, kolonų motyvai
  • Si-o-Se Pol
  • Burokėlių lapai
  • Gab Korani
  • Vaza
  • Tam tikras marginimas Turkišku raštu, garnio plunksnos raštu
  • Šablonų, tokių kaip „Pano“ ir Rombas, kartojimas
  • Mozaika
  • Neoriginalūs maišyti šablonai, tokie kaip gobeleno imitavimas
  • Gol Farang
  • Žmogus
  • Veidas

Šių raštų įvairovė didelė, kadangi kiekvienas turi savo kompoziciją, formą ir manierą. Viso to rezultatas – gausus Kermano kilimų pasirinkimas.

Kita įprasta vaizdavimo rūšis – įvairūs medžių vaizdai:

  • Medalionas
  • Be medaliono
  • Kampas
  • Be kampo
  • Peizažas
  • Be peizažo

Seniau „Palmetės gėlė“ buvo pats dažniausias Kermano kilimų raštas, išskyrus „Aigrette“ (garnio balta plunksna) ir „Seram“; šiandien yra dešimtys įvairių stilių ir formų.

 

Isfahano miesto kilimų istorija

Isfahanas tapo vienu iš svarbiausių miestų prieš daugelį metų, nes buvo išsidėstęs šalia pagrindinių kelių ir pro ji tekėjo Zajandeh-Roud upė.

Isfahano klestėjimo periodas sutapo su Safavidų era, kuomet sostinė buvo perkelta iš Tabrizo į Kazviną , o po to į Isfahaną, tam kad išlaikytų patikimumą. Geriausi amatai ir menai, tokie kaip didingi architektūros statiniai, darbai atlikti emaliu, inkrustacija, sidabro graviravimas, paauksavimas, siuvinėjimas ir audimas, klestėjo Šab Abo periodu. Daug turistų iš Anglijos, taip pat Čardinas tuo laikotarpiu buvo nuvykę į Isfahaną.

Safavidų eros metu klestėjo ir audimas, tačiau po Mongolų invazijos į Iraną 1722 metais ir dinastijos subyrėjimo ši profesija nebesiplėtojo. Po 1920 metų, tarpukariu, į audimą Isfahano gyventojai pažvelgė rimtai. Jie pradėjo austi Safavidų piešinius, taip vėl tapdami vienu svarbiausių audimo polių Irane. Šiuo metu Isfahano kilimai yra labiausiai vertinami pasaulinėje rinkoje ir turi daugiausia užsakovų iš vakarų valstybių.

Geografinė Isfahano padėtis

Isfahanas yra Isfahano provincijos centras, išsidėstęs didžiuliame centrinio Irano regione. Jame yra Zagros ir Centriniai kalnynai užsibaigiantys ties Kavir Lut ir Kavir Namak dykumomis. Pro miestą pratekanti Zajandeh-Roud upė ne tik atšviežina klimatą, bet ir sudaro galimybę užsiimti žemės ūkiu. Isfahanas yra 424 kilometrai į pietus nuo Teherano. Miestas yra 51,40° rytų ilgumos ir 32,37° šiaurės platumos. Isfahanas iškilęs 1590 metrų virš jūros lygio ir į šiaurę nusitęsia iki Kašano ir Natanzo, į rytus iki Jazdo, į pietus iki Abadeho ir į vakarus iki Najafabado ir Golpajegano.

Isfahano miesto kilimai

Isfahano kilimai yra vieni puikiausiai audžiamų kilimų, jų rumbų skaičius viršija 40 ( Isfahano kilimuose yra 800 mazgų viename kvadratiniame colyje). Mazgai yra Persiški (nesimetriški), dažniausiai su dvigubais ataudais.

Isfahane, kaip ir kituose miestuose, tokiuose kaip Kašanas, Kumas, Kermanas, Jazdas ir kt., kur klesti audimas, mezgama rankomis, nenaudojant vąšelio. Isfahano audėjai paruošia audinį mediniais įrankiais, vadinamais „Kodži“, tačiau mazgus šukuoja ant metmenų sunkiu mediniu šepečiu. Dažniausiai Isfahano kilimai audžiami mažo arba vidutinio dydžio ir tik labai retai dideli. Dauguma jų 1,1/2 zar‘ų, dviejų zar‘ų, užuolaidos dydžio... (zar‘as =104cm). Tai, jog takelis buvo nuaustas Isfahane nėra akivaizdžiai matoma.

Isfahano kilimai yra įžymūs ir išskirtiniai savo audimo kokybe ir šilko motyvais. Dauguma kilimų yra audžiami ant šilko apmatų. Kilimų kutai kartais siekia net 15 centimetrų. Taip pat audžiami ir apvalios formos kilimai. Isfahane audžiant kilimą yra įprasta naudoti šaliką, skarą (tam tikro kilimo audimo) kaip pamatinę kilimo dalį (3-5 rumbų).

Audimui naudojamos vertikalios staklės, kuriose yra medinė dalis vadinama „Pelepič“, kuri pereina pro žemiau esančius apmatus ir yra sujungta metalinėmis vielomis esančiomis po staklėmis. Ši medinė dalis padeda audžiant pagrindinę kilimo dalį, kuomet reikia kilimą nuleisti ir surišti apmatų mazgus, nes tuomet nėra įmanoma užrišti mazgų ant staklių viršuje esančių apmatų. Audimas tęsiamas perkeliant „Pelepič“ į viršutinį lygį ir metalinėmis vielomis sujungiant su staklių viršumi, viršutinius apmatus nuleidžiant.

Isfahano audime taip pat naudojami Turkiški mazgai. Tačiau tokie mazgai naudojami tik armėniško audimo kilimuose, kurie yra audžiami kituose šios provincijos miestuose, o taip pat ir Isfahane. Vienspalvės dalys yra audžiamos rišant dvigubus mazgus, o raštų motyvai rišant vieną mazgą. Kartais audėjai naudoja kur kas dailesnę minkštą vilną kai kuriose raštų dalyse. Šis skirtumas tarp vilnos siūlų yra svarbus, kilimai iš paprastesnių siūlų yra vadinami prasto audimo kilimais.

Medžiagos ir spalvos

Vilna ir medvilnė, naudojama Isfahano kilimams, tiekiama iš Isfahano, Kermano ir Kermanshaho provincijų, taip pat atvežama iš užsienio valstybių, tokių kaip Prancūzija ir Australija.
Audžiant labai dailų ir menišką, brangų kilimą naudojama dažinė raudė ir dumbliai. Isfahano kilimai turi daug įvairių spalvų, neretai jų yra daugiau kaip keturiolika. Dizaineriai dažniausiai pasirenka žalsvai melsvą, tamsiai mėlyną, raudoną, rusvai gelsvą ir kreminę spalvas.

 

Kašano miesto kilimai

Privalu paminėti, jog dabartiniai Kašano miesto audėjai yra perėmę palikimą: audinius, kaspinus, aksomo audimą su atlasu, paauksuotus audinius it taftos audimą. Visa tai išgarsino Iraną netgi tolimiausiuose žemės kampeliuose it tapo žinomi kaip Hormoziniai audiniai.

Šiandien Kašanas išlaiko savo gerą vardą ne vien dėl puikių kilimų audimo, bet ir dėl muziejų ir privačių kolekcijų, bei savo indėlio atkuriant meną Irane. Svarbu priminti, kad vyriausias Kašano kilimų audėjas buvo Magsudas Kašanis, žinomas Šeicho Safi vardu.

Daug nuostolių Kašanui padarė istorinės problemos, pramonės plėtros žala, audimo mašinų atvežimas į kaimus, taip pat atsiradimas ir nereikalingas įvežimas audinių bei rūbų, pagamintų Europoje mašinomis. Svarbų vaidmenį čia atliko kaimai, turėję pakankamai patirties kilimų audime ir pasirengę priimti tai kaip gyvenimo pagrindą.

Nuolatinės sausros Kašane paliko pėdsaką audimo plėtroje, todėl tik 1/8 visų šio regiono kaimų gyventojų neužsiima kažkuo susijusiu su šia profesija; tokie kaimai yra mažai apgyvendinti arba dykumų srityse. Ši profesija apima daug tiesiogiai ar netiesiogiai su darbu susijusių gyventojų. Vieni išdaužo medvilnę, kiti verpia, vynioja apmatus, piešia ir sudarinėja sandėrius.

Kašano kilimų audimo regionai apima Kašaną, Natanzą, Jušaganą ir išsiplečia iki kai kurių Galpajegano, Mahalato, Ardestano ir Isfahano dalių. Susidaro toks vaizdas, jog audžiant kilimus Kašane yra grįžtama į Safavidų erą. To laikmečio paauksuotos medžiagos ir įmantrūs kilimai yra dažymo ir audimo šedevrai. Tuomet Kašano kilimų audimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį ir menininkai audė vertingiausius egzempliorius ir priminimus, kurių šiandien entuziastai ieško didžiausiuose pasaulio muziejuose. Deja, tam laikmečiui pasibaigus, audimas šiame regione nebesiplėtojo, kaip ir kituose regionuose. Tik Hadž Hasano, Hadž Muhamedo Jafaro Isfahaniečio ir Huseino Kaši pastangų dėka kilimų audimas šiame mieste buvo atkurtas. Įkurti mašinų audimo cechai įtikino daugumą audėjų vėl imtis darbo.

Mohtašamas yra dar vienas gerai žinomas Kašano dizaineris, kuris parodė daug iniciatyvos kuriant nuostabias ir labai patrauklias šiuolaikinių Kašano kilimų kompozicijas. Kašano kilimams jis suteikė aukščiausią grožį. Vienas iš jo gerai žinomų darbų yra 75 metų senumo visiškai šilkinis kilimas 11/2 zar‘ų ( 159x108cm.) Net nebūtina girti puikaus audimo, tolygių spalvų ir pačių dailiausių šio kilimo kompozicijų.

Dizainas

Dažniausiai audžiamos gėlių kompozicijos su išlenktomis linijomis įskaitant ir Palmetės gėlę, kampinį medalioną, visą plotą apimančią Palmetės gėlę, visa apimančią vazą, mečetės žibintą, medžio kompoziciją, Indišką Jošaghan, Hadž Hanomi vazą ir sodo peizažus.

Palmetės gėlė dažniausiai audžiama ant šiltų spalvų pagrindo. Tokios rūšies kilimai populiarūs šalies rinkoje, tačiau nelabai mėgstami užsienio valstybėse.

Tradicinė Kašano kampinio medaliono kompozicija yra – nusitęsiantis tamsiai mėlynas medalionas tamsiai raudoname fone, kuris kartojamas kampuose ir pakraščiuose, arba atvirkščiai – medalionas tamsiai raudonas, o fonas tamsiai mėlynas. Šio dizaino kilimai audžiami tokiuose Irano audimo centruose kaip Kašmaras, Jazdas, Ardestanas, taip pat Egipte.

 

Nain kilimai

Nain kilimai audžiami ne tik Nain regione, bet ir įvairiose kitose Irano vietose – tai paskatino Nain kilimų geras vardas bei sėkmė. Irane, be abejo, yra kelios vietos kur sugebama ir žinoma kaip reikia elgtis su kilimais kad būtų pasiektas aukščiausias lygis – Nain, žinoma, yra viena iš tų vietų, nepaisant to, jog jos kilimų audimo istorija yra pakankamai trumpa ir neretai imamas pavyzdys iš Isfahano.

Žaliavos: Nain kilimai nepriklauso tai kategorijai, kuri naudoja šiurkščią Iranietišką vilną, galbūt tai ir yra privalumas, padėjęs iškovoti tokią gerą reputaciją pasaulinėje rinkoje. Nain kilimų vilna yra švelnaus tipo, nes dažnai naudojama „pirmo avies kirpimo“ vilna.

Pavyzdžiai ir kompozicijos: originaliausi pavyzdžiai, naudojami Nain kilimuose sukomponuoti iš tradiciškai žinomų shah-abbasi (su gėlių ir lapų motyvais, dažniausiai lotoso žiedo), estimi (arabeska) kampinio medaliono, puošnių ornamentų ir kitų pavyzdžių susijusių su tradiciniais Irano žmonių menais. Nain kilimai iškovojo savitumą – ypatingą identiškumą – tik tinkamu tradicinių pavyzdžių naudojimo ir specialaus dažymo pagalba.

Taip pat yra kiti tradiciniai pavyzdžiai, kurie perteikiami specialiais Persų meniniais žodžiais, pavyzdžiui: gonbad (t.y. kupolas, vaizduojamas vidinis kupolo paviršius), Haj Khanomi (lango į sodą vaizdavimas), derakhti (medžių formos), ghabi (pano), dažniausiai vertikalūs dryžiai, afshan (visa apimantis kartojimas), latchak-toranj (kampinis medalionas), katibe‘i (įrašai) ir tarikhi (istoriniai paminklai).

Dažymas: Nain kilimai yra puikus pavyzdys kaip reikia pritaikyti natūralias ir tradicines spalvas. Daugiausia augalinių dažų.

Dažymo metodas natūraliais dažais Nain mieste panašus į tą, kuriuo dažomi kilimai kituose kilimų audimo centruose, naudojančiuose tradicinius dažus. Natūralios spalvos pagrinde išgaunamos iš granatų odelių, graikinių riešutų lukštų, raudės šaknų ir vynmedžio lapų, taip pat ir iš qermezdaneh – košenilio, kuris yra pagrindinis raudono pigmento šaltinis ir kuris davė persišką vardą „Crimson“ (tamsiai raudona). Pramoniškai apdorotas indigas dažniausiai naudojamas mėlyniems ir žydriems tonams. Geltona išgaunama virinant. Indigo virinimas duoda žalią spalvą. Rusvai pilka gaunama iš granatų žievės, o oranžinė virinant raudės šaknis.

Audimas ir užbaigimas: Nain kilimai yra iš Farsi mazgų ir dvigubų ataudų. Audimas atliekamas techniškai labai tiksliai: įprastame audime pasitaikantys nelygūs siūlai, praleisti metmenys, nelygus pynimas, iškilūs netaisyklingi mazgai yra matomi labai retai, nes produkcijos kokybė yra aukšta.
Audimo staklės dažniausiai medinės. Staklių įranga, kilimo nuėmimo metodai yra tokie patys kaip Isfahane ir Kašane, viską atlieka žmonės, gebantys puikiai atlikti savo darbą.

 

Khorasan apskrities kilimai

Horasanas (Khorasan) susideda iš dviejų žodžių: „Khor“ ir „Asan“, tai reiškia „kylanti saulė“, o antikiniuose tekstuose tai buvo vadinama „Matlao-shams“ (kur teka saulė). Senais laikais tai buvo milžiniška klestinti valstybė, bet dėl gubernatorių nesugebėjimo valdyti ir karų, amžių tėkmėje buvo padalinta į daug įvairių dalių. Taigi kai kurios šios buvusios valstybės dalys dabar yra Rusijos ar Afganistano teritorijose. Iš tiesu Horasanas yra tik maža dalelė senojo Didžiojo Horasano. Ši provincija yra viena iš svarbiausių kilimų audimo centrų Irane. Ši pramonės šaka turi ypatingą reikšmę. Tai galima suprasti įvertinus darbų ir audėjų, dirbančių šioje pramonėje Horasane, skaičių, kuris siekia 140 000.

Kilimų audimas Horasane klestėjo 1500 metais, valdant Šarok Mirza Teimurid dinastijai . Sostinė Herat buvo žinoma kaip menininkų ir miniatiūristų miestas, kuriame gyvavo visos meno šakos, ypatingai kilimų audimas. Šis menas po klestėjimo periodo, pasibaigus Safavidų erai patyrė nuosmukį, kuris tęsėsi iki Kadžaro dinastijos pabaigos.

Dabar už kilimų audimo meną reikia dėkoti Tebrizo pirkliams, kurie įkūrė daug kilimų audimo dirbtuvių ir padrąsino Tebrizo kilimų audėjus persikelti į Horasaną dėl šios senos profesijos progreso. Nuo tų dienų amatininkai, gyvenę tame šventame mieste (Horasano centre) dėl savo religinių jausmų ir profesinės naudos, Mešede išplatino Azerbaidžanietiškus kilimų modelius ir metodus.

Horasano kilimams reikiama vilna tiekiama iš galvijų augintojų, gyvenančių šiauriniuose provincijos miestuose, tokiuose kaip Torbatas, Neišaburas, Gučanas ir Mešedas. Horasano kilimai audžiami Turkiškais ir Persiškais mazgais.

Horasano kilimuose daugiausiai naudojamos gėlių kompozicijos, kampinio medaliono, visa apimančios gėlių kompozicijos, vazos, taip pat turkiško rašto kompozicijos, bet įprasčiausias yra „Herat“ modelis. Šias kompozicijas išimtinai audžia Belučai ir Turkmėnai.

Spalvų paletė nėra labai išplėsta, dažnai apsiribojama raudona, ryškiai raudona, tamsiai mėlyna, žalsvai melsva, rusvai gelsva, garstyčių spalva ir ruda.

Kai kuriose dirbtuvėse vilna 24 valandoms paliekama mirkti kalkintame vandenyje. Dėl šios neteisingos metodikos, nelabai kokybiškos vilnos ir spalvų monotonijos Horasano kilimai neretai nuvertinami. Jei ne tokių veikiančių cechų kaip Amogli, Makmalbaf ir Hamenei, kurie sukūrė rinktinių Persiškų kilimų kolekcijas, veikla, tai Horasano kilimai muziejuose būtų priskiriami žemesniajai klasei. Heratas dabar yra Afganistano provincija, o senajame Didžiajame Horasane buvo sostinė. Kilimai audžiami toje šalyje buvo ir yra vadinami šiuo vardu (Herat).

Seniau visa provincijos produkcija vadinosi taip kaip pagrindinis miestas, taigi dauguma Herat kilimų buvo gaminami kaimuose ir daugelyje Horasano kaimelių.

12-13 amžiaus pabaigoje dažniausiai naudojama kompozicija buvo centrinis medalionas, kuris iš tiesų susidėjo iš puošnių figūrų ir elementų kilimo viduryje. Balansas tarp centrinio medaliono ir tuščio pagrindo buvo kompensuojamas panaudojant kelis nedidelius kutus.

19 amžiaus pabaigoje buvo sumanytas naujas dizainas iš vyraujančių dekoratyvinių ornamentų, kuris vienodai padengdavo visą foną. Dėl tokio dizaino atsirado būtinybė platesnių ir didesnių pakraščių, kur būtų galima sukomponuoti schemą, dažniausiai raudonos arba rudos spalvos fone. Taip atrodo rytiniai kilimai, kur centrinio medaliono formos gali būti įvairios ir susijusios su kilimo dydžiu, kuris iš rutulio paviršiaus pereina į rombo ar migdolo formą. Tie kilimai dažnai turi įžymių Irano poetų, tokių kaip Hafizas, epigrafus. O modernūs epigrafai turi dekoratyvines figūras.

Dažnai kaip pagrindas kilimuose naudojamos gėlių vazos, viršutinėje ir apatinėje dalyje, kurios turi keturis kampus. Be centrinio medaliono ir epigrafų tuščias fonas yra dekoruojamas gėlėmis aplink medalioną. Pakraščiuose yra Herat gėlės ir jų krūmai, tam įkvėpė Kešmiro gėlių kompozicijos. Horasano kilimai su medžioklės vaizdais, kuriuose dažniausiai vaizduojamos gyvūnų, tokių kaip gazelė, vilkas, lapė, ožka ir paukščiai, medžiojimo scenos, dažomi žolinės kilmės dažais. 

Vilna šiuose kilimuose yra minkšta ir šviesi su vidutinio ilgio arba trumpais plaukeliais. Kol ši produkcija gaminama, dažnai pakeičiama kita – žuvies kompozicija, kuri yra ant visų Badžiaro, Seneho, Hamadano ir Farahano kilimų paviršių.

 

Mašhado kilimai

Mašhadas yra centrinis Horasano miestas, nuo Teherano nutolęs 909km. (į šiaurės rytus), į šiaurę nutolęs nuo Daregazo ir Gučano, į rytus nuo Irano sienos su Turkmėnistano Respublika ir Afganistanu, į pietus nuo Torbato Džiam ir Torbato Heidarieh ir į vakarus nuo Neišaburo.

Mašhadas įsikūręs lygumoje tarp dviejų kalnų grandinių – Binalud ir Hezar-Masjed. Jis yra 36°16m šiaurės platumos ir 59°38m rytų ilgumos, iškilęs 985m virš jūros lygio.

Šventajame Mašhado mieste yra aštuntojo Šiitų Imamo šventykla ir minia piligrimų. Svarbi miesto geografinė pozicija – jis yra Irano rytuose - kilimų prekybinių operacijų centre, kur galima rasti Mašhado ir šiurkščiųjų kilimų, Balučo rankų darbo kilimų, Turkmėnų ir netgi Afganų kilimų.

Hazrat Reza muziejuje galima rasti labai prabangių ir brangių kilimų, kurių pagaminimo data ir juos padovanojusių žmonių vardai žinomi. Tai vieni labiausiai pripažintų Iraniečių kilimų.

Mašhade yra 22 000 audėjų, kurie dažniausiai audžia 6 ir daugiau metrų kilimus, kvadratinės formos ir 3x2.5 m2 pločio, raudonų spalvų. Neatsisako savo įpročio naudoti du plonus ir vieną storą siūlą. Naudoja galvijų produktus – vilną, kuri naudojama jau nuo senų laikų, taigi daug žmonių užsiima tekstilės pramone. Mašhadas gali būti vadinamas vienu iš garsiausių audimo centrų Irane ir pasaulyje.

Mašhade tiek privačiose tiek visuomeninėse kilimų audimo dirbtuvėse audžiama daug gražių modelių, tokių kaip melionas, gėlės, požemis, šeichas Safi ir maldininkų kilimai. Sumanūs dizaineriai didžiuojasi pristatydami savo profesiją kaip meną ir gerbtiną darbą, bei stengiasi dėl kilimų audimo pažangos. Naudojami natūralūs žoliniai dažai, tokie kaip indigas, geltoni dumbliai, graikiniai riešutai, granatų žievė. Kaip bebūtų, Mašhado kilimų spalvos pastovios ir nekeičiamos.

Mašhado kilimai stori, atsparūs, stiprūs ir patvarūs, nors vilna minkštesnė už kitų Irano regionų vilną. Kadangi vilnos kokybė yra pakankamai gera, tai vietiniams audėjams atvežama daugiau nei pusė reikiamo kiekio.

Įprastus Mašhado kilimus sudaro mažiau nei 40 rumbų. Nors Mašhado kilimai nėra taip norimi kaip Tebrizo, bet dėl prieinamos kainos ir patvarumo – puikiai tinka daugumai šeimų. Kaimuose aplink Mašhadą yra daug dirbtuvių sekančių Mašhado audėjų metodais, bet jų kilimai nėra taip geidžiami kaip pačiame Mašhade pagaminti. Tokių kaimų kaip Torgebehas, Jagargas, Anbaranas, Zoškas ir Nogandas produkcijos kokybė mažai kuo skiriasi nuo Mašhado, bet klientų jie pritraukia mažiau.

 

Tebrizo miesto kilimai

Istorija

Tebrizo gyvavimo laikas prasideda dar iki Islamo atsiradimo. Mongolams užpuolus Iraną, chanas Kazanas pasirinko Tebrizą šalies sostine. Kadangi Tebrizas buvo sugriautas žemės drebėjimo, prasidėjo jo atkūrimo ir suklestėjimo laikmetis.

Safavidų eros metu Tebrizas vėl tapo šalies sostine, bet po kurio laiko ji buvo perkelta į Kazviną, o vėliau į Isfahaną. Tuo metu daug žalos miestui padarė besikartojantys karai tarp Irano ir Osmanų Imperijos, bei keli Tebrizo užgrobimai. Taip pat Tebrizą Kadžaro eros metu paveikė Afganų invazija į Iraną, karai tarp Irano ir Rusijos, taip pat daug pastangų reikalaujantis konstitucinės vyriausybės įkūrimas (Mašruteh).

Mūsų dienomis Tebrizas yra vienas svarbiausių Irano ekonominių polių.

Audimo istorija

Kilimų audimas Tebrize turi senus papročius. 17 amžiuje, prasidėjus Irano kilimų eksportui į kitas pasaulio vietas, o ypatingai Europą, Tebrizo žmonės, susiję su kilimų pramone, taip pat ėmė austi kilimus, atsižvelgdami į naują klientų iš Europos bei Amerikos skonį. Šie kilimai užgrobė tų šalių rinką. Kaip kiti socialiniai judėjimai Irane, taip ir Tebrize pionieriai (iniciatoriai), atliko svarbų vaidmenį didinant kilimų audimą. Taigi Kadžaro eros pabaigoje ir Pahvalio periodo pradžioje mažėjantis audimas vėl suklestėjo. Šio regiono prekiautojų ir audėjų sumanumo bei entuziazmo dėka, produkcija pateko į pasaulio rinką bei išplito visuose Irano regionuose.

Šiom dienom Tebrizo kilimai yra vieni vertingiausių tiek Irane, tiek visame pasaulyje. Šiuos kilimus galima pamatyti garsiausiuose pasaulio muziejuose. Taip pat yra labai daug klientų, besidominčių Tebrizo kilimų prekyba.

Tebrizo kilimų specifika: Mazgai ir įrankiai

Geriausi Irano kilimai audžiami Tebrize, ryšium su tuo juose yra didelis rumbų skaičius. Rumbų skaičiaus vienetas yra mazgas. Tebrize mazgai skaičiuojami kas 7 centimetrus. Mažiausiai yra 12, o daugiausiai 80 mazgų. Mazgai dažniausiai simetriški, tvirtai surišti vąšeliu ir su dvigubais ataudais. Tebrizo audimo staklės yra nenustatytos(nepastovios), nes yra pačių žmonių išrastos. Kiti kilimų audimo įrankiai sutampa su kitų Irano vietų įrankiais.

Tebrizo staklių sandara paprasta: susideda iš dviejų sijų (Sareh), kurios viena su kita sujungtos Dojan ar Janlik (tiesūs strypai). Staklių stabilumui išlaikyti kaip atrama naudojami du stulpai. Šių stulpų jungimosi taškas su Sareh vadinamas Kulfeh.

Tabrizo kilimų specifika: medžiagos

Tabrize audimui dažniausiai naudojami stiprūs vilnos siūlai.

Šilko siūlai naudojami visiško šilko ar šilko pledų kilimuose. Pastarieji yra vieni vertingiausių Irano kilimų.

Azerbaidžanas yra vienas svarbiausių žemdirbystės ir avių auginimo centrų, taigi didžiausia dalis reikiamos vilnos gaunama iš Maku, Khoj, Mahabado ir t.t. Ši vilna verpiama rankomis arba gamyklose.

Tebrizo kilimų specifika: kompozicijos

Klientų nuomonė daro poveikį Tebrizo kilimų dizainams. Senos kompozicijos yra sumodernindamos, kad įtiktų pirkėjams ir lengviau parduotų kilimus. Tai viena Tebrizo kilimų pradavimo klestėjimo priežasčių.

Priešingai nei kituose regionuose, Tebrize audėjai neriboja savęs fanatiškai. Jis (ji) naudoja visus gražius vaizdinius ir sujungia įvairius dizainus, kol pagaliau gauna kompoziciją, kurios dalys priklauso skirtingiems regionams.

Kermano medalionas, Mašhado kampai ir Kašano kraštai – visa tai sujungus sukuriama graži ir labai patraukli Tebrizo audėjų kompozicija. Kai kurie modeliai išlaiko specifiką ir nesiskiria nuo savo ištakų, todėl neretai sakoma „Tebrizo kilimas su Kašano kompozicija“, „Tebrizo kilimas su Isfahano vaizdais“...

Pati garsiausia Tebrizo kompozicija – Žuvis su medalionu viduje. Taip pat dažni arabeskos, Palmetės gėlės, kampinio medaliono, visa apimančios gėlės, medžioklės vaizdai, bei Šeicho Safi, peizažų, požemio, keturių metų laikų, turkiški raštai ant kašmyro, įvairūs žuvų tipai, medžiai, vazos, rėmai, Hena gėlė, Gul Farang, gobeleno imitacijos ir t.t. Visa tai pridedama prie pagrindinių piešinių.

Taip pat Tebrize audžiami atvaizdų piešiniai, ypatingai priklausančių dideliems menininkams, tokiems kaip Bahadoris ir Rasamas Arabzadehas.

Tebrizo kilimų specifika: dažymas ir spalvos

Tebrizo kilimuose spalvos yra darnoje viena su kita, bei su pirkėjo skoniu.

Natūralūs dažai, tokie kaip dažinė raudė (raudona), košenilis (raudona ir ugninė raudona) bei rūdys (geltona), Tebrize naudojami nuo senų laikų. Geltonos ir indigo derinys duoda tamsiai ir šviesiai žalią spalvas. Tamsiai pilka arba tamsios žemės, kurią vietiniai vadina „kara torpak“ išgaunama Mišehbaro ir Arasbarano kasyklose.

Tebrizo kilimų spalvų paletė labai įvairi, tai ypatingai matoma vaizduojamuosiuose kilimuose.

Tebrizo kilimų specifika: gamyba

Kilimo audimas apima tris žmonių grupes: pirmoji grupė tai žaliavų tiekėjai; antroji – audėjai, ir trečioji grupė – prekiautojai kilimais.

Pirmoji grupė: Dėl vidutinio klimato ir gerų ganyklų Azerbaidžane klesti žemdirbystė, todėl egzistuoja puiki žaliavų tiekimo industrija, o darbininkai, kaip ir pridera ekspertams, yra labai įgudę. Antrinės šakos, tokios kaip dažymas ir vilnos verpimas, taip pat priklauso nuo svarbių aplinkybių, bei darbo profesionalumo.

Antrąją grupę sudaro dailininkai modeliuotojai ir audėjai. Kaip ir kiekvienoje hierarchinėje organizacijoje, čia dirba tiek paprasti darbuotojai tiek ekspertai.

Dėl meistriškumo ir kūrybingumo, darbo ir fizinės jėgos, Tebrizo kilimų audėjai yra aukšto lygio. Pavyzdžiui, paprastai šie darbininkai nuaudžia iki 8000 mazgų per dieną, bet yra ir tokių, kurie nuaudė net 15 000.

Vietoj individualaus darbo namie, Tabrize audžiama dirbtuvėse, kur yra apie 100 audimo staklių. Pagal 1998m. Statistiką, 32 150 audėjų dirba su 16 000 audimo staklių. Vienos žymiausių dirbtuvių Tebrize yra: Sadakijani, Ipakči, Mahmudof, Dimkani, Ordubadi, Techranči, Mahkani, Salmasi, Antikči, Javan, Alabaf, Emad, Tabatabai, Nezamdust, Purnami, Etemadi ir Vahidzadeh.

Jazdo miesto kilimai

Jazdas yra labai senas Irano miestas, kuris ribojasi su Kaviro dykuma. Jis įsikūręs tarp Isfahano ir Kermano. Į šiaurę jis tęsiasi iki Dašte Kavir, į rytus iki Kavir lut dykumų ir Tabaso, į pietus iki Kermano ir Rafsanjano ir į vakarus iki Abadeho ir Komšeho. Jazdas yra 689 km į pietus nuo Teherano, 54,25º rytų ilgumos ir 31,53º šiaurės platumos. Virš jūros lygio iškilęs 1222 metrus. Jazdas yra įsikūręs 3600 metrų aukštyje tarp kalnų.

Šiame mieste gyvena didelis skaičius Zoroastrianų (Iraniečių). Architektūra yra labai turtinga. Jazdas yra žinomas kaip vėjo bokštų miestas, nes jame pastarųjų yra labai daug.
Taip pat Jazdas yra vienas iš Irano kilimų audimo centrų. Aktyvūs miesto žmonės pratęsė kilimų audimą, siekdami audimo pramonės plėtros.

Džo Zafu Barbaro į Iraną buvo atvykęs Ozuno Hasano eros metu. Apie Jazdą jis rašė taip: „ ...visi žmonės yra užsiėmę verpimu ir įvairių šilko audeklų audimu... . Daugumą šių medžiagų jie išveža į Indiją, Iraną, centrinę Aziją, kai kurias Kinijos dalis, Rusiją, Turkmėnistaną,...“.

Kilimus austi Jazde pradėta 19 amžiuje, tačiau vakarų valstybės apie šį miestą sužinojo tik per antrą Pasaulinį karą.

Senieji Jazdo kilimai vaizdavo Herat mėlyname fone, taip pat grafinių langelių kompozicijas. Naujieji kilimai turi Kermano miesto kilimų kompozicijas, taip pat kampinį medalioną ir visa apimančius gėlių piešinius Isfahano ir Kašano stiliumi.

Audimo staklės yra vertikalios, mazgai dažniausiai nesimetriški, su dvigubais ataudais. Jazdo kilimai yra dideli su ilgais pūkais. Dažniausiai Jazdo kilimai nėra švelnūs ir labai aukštos kokybės, o mazgų skaičius siekia nuo 100 iki 200 kvadratiniame colyje. Jazdo kilimai nusileidžia Naino ir Isfahano kilimams, tačiau metodiškas audimas ir puikios vilnos bei natūralių ryškių spalvų naudojimas išgarsino Jazdo kilimus. Dėl paminėtų bruožų kaina yra prieinama, todėl Jazdo kilimai yra labai populiarūs.

Dažniausiai Jazdo audėjai naudoja Gab Kuran, kampinio medaliono, medžių ir Herat paveikslus. Pagrindinė kilimų medžiaga – vilna. Kadangi Jazdas yra dykumų regione, žemdirbystė nesivysto, tai vilna tiekiama iš kitų miestų, tokių kaip Teheranas ir Isfahanas.
Ypatingas Jazdo kilimų audimo bruožas yra naudojimas natūralių dažų, kurie pasižymi kokybe ir ryškia spalva.

Qom kilimai

Qom kilimų ypatybės:
Matomumas: Qom kilimai labai raiškūs. Dauguma jų maži (Galiče), puikios kokybės, gražūs, todėl dažnai žmonės kabina juos ant sienos. Dažniausiais modelis – labai lenktos, riestos linijos (miesto stilius), tačiau kartais vaizduojamos kraštovaizdžio ypatybės arba istoriniai siužetai.

Kokybė: Qom kilimų kokybė skirtinga – nauji kilimai tiek kokybe, tiek struktūra yra daug geresni. Dauguma aukštos kokybės Qom kilimų yra iš gryno šilko ir yra vieni geriausiai atrodančių kilimų Irane bei visame pasaulyje.

Dydžiai ir formos: Dauguma Qom kilimų yra maži (3x5 pėdų) ir vidutinio (5x7pėdų) dydžio.

Spalvos: Qom kilimų spalvų paletė įvairi, tačiau pačios dažniausios spalvos yra raudona, mėlyna ir dramblio kaulo.
Audinio faktūra: šilkas, labai ploni vilnos šereliai, pirmo kirpimo vilna.

Pamatas: apmatai dažniausiai iš medvilnės; audinys iš šilko, medvilnės arba vilnos.

Mazgai: Qom audėjai naudoja Persiškus mazgus. Kilimo kokybė priklauso nuo mazgų skaičiaus, kuris būna įvairus, bet dažniausiai nuo 120 KPSI (30 mazgų) iki 842 KPSI (80 mazgų).

Širazo miesto kilimai

Matomumas: Širazo kilimuose dažnai naudojami klajokliški šablonai su dideliais ar mažais medalionas išmėtytais po visą kilimą. Tokie kilimai puikiai tinka medinėms grindims padengti. Dėl genčių artimumo, Širazo kilimai turi panašumo i Kaškai kilimus.

Kokybė: Jie labai patvarūs, todėl puikiai tinka vietoms kuriomis vaikšto daug žmonių. Genčių kilimai yra daug stipresni negu miesto kilimai.

Dydžiai ir formos: Širazo kilimų dydžiai įvairūs, bet dauguma jų yra vidutinio (nuo 4x6 iki 8x10 pėdų) dydžio. Dideli kilimai pasitaiko labai retai.

Spalvos: pagrindinis Širazo kilimų rodiklis – ryškiai raudona ir ruda spalvos. Naujuose kilimuose galima sutikti taip pat šviesiai žalią, bei chaki spalvas.

Audinio faktūra: Dauguma Širazo kilimų stori ir neturi standžių minkštų plaukelių.

Pamatas: ataudai dažniausiai yra iš medvilnės arba vilnos.

Mazgai: Širazo kilimai dažniausiai lygaus audimo. Kilimo kokybė priklauso nuo mazgų skaičiaus, kuris būna skirtingas, tačiau vidutiniškai apie 120 KPSI (30 mazgų).

Kaškai kilimai

Matomumas: Kaškai kilimuose dažniausiai naudojamos geometrinės figūros, įskaitant ir geometrinius gyvūnų bei paukščių piešinius, kurie kartojami kaip papildomos puošmenos. Kilimų kraštuose naudojamos gėlių kompozicijos. Kaip ir kitų klajoklių kilimuose, daugeriopas apsiuvas yra vėlesnio audimo požymis.

Dydžiai ir formos: Kaškai kilimų dydžiai įvairuoja, bet dauguma jų yra vidutiniai (4x6 ir 8x10 pėdų).

Spalvos: Kaškai kilimams dažai gaunami iš natūralių šaltinių, tokių kaip dažinės raudės (raudona), indigo (mėlyna) ir klasikinis auksinis/geltonas atspalvis.

Audinio faktūra: minkšta vilna; ploni ir standūs šereliai.

Pamatas: metmenys dažniausiai medvilniniai; ataudai medvilniniai arba vilnoniai.

Mazgai: svarbi kilimo galinės pusės priežiūra, nes Kaškai gentyje audėjai audžia lygiai.
 

 

Tel.: +370 676 24099
SEO Stats powered by MyPagerank.Net Copyright © 2005 - 2014 Rankų darbo kilimai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas